štai trumpas anekdotas. „Klausimas: ką reiškia Lenino šūkis „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“? Atsakymas: 1 egzaminas ir 2 perlaikymai…“Čia skaičiuojama tik juokais. Tačiau humoro teikiamą ekonominę naudą visiškai rimtai galima įvertinti konkrečiais skaičiais.
1977 m. psichologai Robertas M. Kaplanas ir Gregory C. Pascoe pirmieji įrodė, kad auditorija geriau atsimena tokį pranešimą, kuris pateiktas su humoro doze.
1985 m. paskelbtoje studijoje mokslininkai nurodo, kad dėl nepakankamos kompetencijos atleidžiama vos 15 procentų darbuotojų. Kiti darbą praranda dėl to, kad nesugeba sutarti su kolegomis, kitaip tariant, dėl nepakankamų komunikacinių įgūdžių. Toje pačioje studijoje apklaustieji darbuotojai sakė, kad humoras yra esminis komandą „cementuojantis“ dalykas.
1986 m. Mičigano universiteto mokslininkai su savanoriais ištyrė 1000 skelbimų ir priėjo išvados: humoristinė reklama įsimenama 17 procentų geriau.
1987 m. amerikietis Victoras Raskinas paskelbė savo „Visuotinę žodinio humoro teoriją“, iš pirmo žvilgsnio primenančią pasaulinę humoro formulę. šios teorijos šalininkai filologai mano, kad humoro sukūrimo paslaptis slypi būtent loginėje kalbos struktūroje. Iki šiol jie atrado 27 „receptus“ (mechanizmus) humorui kurti. Tačiau ar pagal juos galima sukurti kokybišką humorą arba atskirti gerą pokštą nuo neskoningo? Deja…
Humorą tyrinėjantis Los Andželo universiteto antropologas Elliottas Oringas teigia, kad šiuolaikinio humoro pavyzdžių randama dar V a. rašytiniuose šaltiniuose. 1776 m. škotų mąstytojas Jamesas Beattie apie juoką rašė daugmaž tą patį, ką skelbia modernios XX amžiaus humoro teorijos.
Bet… Nors JAV ir Didžiojoje Britanijoje į tyrimus mestos galingos mokslo pajėgos su kompiuterinėmis analizėmis, psichologiniais testais ir smegenų tomografijomis, o Vokietijoje dirba ištisas humoro institutas, šimtaprocentinės humoro formulės dar teks palaukti.
Ar tikrai juoktis sveika?
Juokiantis įsitempia apie 300 raumenų, 17 iš jų – veido. Kai juokiamasi iš širdies, kūno apkrovos priartėja prie profesionaliam sportui būdingų krūvių. Garsiai kvatodamiesi, orą iš plaučių išstumiame 100 km/h greičiu.
Juokiantis organizmas trumpam smarkiai suaktyvėja: plaučiai gauna daugiau deguonies, kuris patenka į raudonuosius kraujo kūnelius. širdis susitraukinėja tankiau ir kūna aprūpina deguonies prisotintu krauju, visa medžiagų apykaita suintensyvėja. Išsikvatojus organizmas vėl atsipalaiduoja, kraujo spaudimas krenta. Dėl šių procesų juokas naudojamas ir medicinoje: gydytojams prižiūrint, širdininkai juokdamiesi susimažina kraujo spaudimą ir tuo pačių infarkto riziką.
Juokiantis išsiskiria laimės hormonai (endorfinai), kurie sumažina streso hormono adrenalino kiekį organizme. Trumpalaikis hormonų balanso pokytis būna toks stiprus, kad net padeda sumažinti skausmus.
Trumpai tariant, juokas organizmui teikia mažiausiai trigubą naudą: stiprina imunitetą, mažina stresą ir suteikia laimės pojūtį.
