Į visai neseniai pradėtus rengti rebefingo (rebirthing) kursus žmonės paprastai ateina tikėdamiesi atsikratyti ilgai varginusių ligų, atgauti jėgas, dvasinę pusiausvyrą. Tačiau įdomiausia, kad kiekvienas, pradėjęs reguliariai praktikuoti rebefingą, pastebi malonių "šalutinių" poveikių - gerokai sumažėja apetitas, "ištirpsta" nereikalingi kilogramai, visiškai nesunkiai atsikratoma žalingų įpročių.

Kaip atsirado rebefingo metodas

šį ypatingą kvėpavimo būdą 1974 m. sukūrė amerikietis Leonardo Oras ir pavadino anglišku žodžiu "rebirthing", reiškiančiu atgimimą. Rebefingo kūrėjas atkreipė dėmesį į tai, apie ką dauguma išvis pamiršta: gyvenimo kokybę ir sveikatą lemia taisyklingas kvėpavimas. L. Oras ir jo pasekėjai įsitikinę, kad suaugę žmonės nebemoka taisyklingai kvėpuoti (šio gebėjimo dar nepraradę tik kūdikiai). Gilusis, sąmoningas kvėpavimas - terapijos būdas, kuris gali iš esmės pakeisti gyvenimą.

Trejopas rebefingo poveikis

Rebefingo žinovai sako, kad gilusis kvėpavimas žmogų veikia ne tik fiziškai - keičiasi ir psichika, tobulėja dvasia.

Fizinis lygis. Giliai kvėpuojant didėja deguonies kiekis kraujyje. Vien dėl to gerėja savijauta ir visų organų veikla. Juk kenksmingi mikroorganizmai, bakterijos, virusai ir net vėžio ląstelės geriau "jaučiasi", kai trūksta deguonies. Giliai pakvėpavus (nors ir valandą per dieną) kraujyje padaugėja deguonies, valosi organizmas.

Psichinis lygis. Daugelis nemokame iš karto atsikratyti patirtų išgyvenimų, stresų, nuoskaudų - kaupiame juos savyje. Ilgainiui ir kūnas, ir sąmonė tampa panašūs į namą, iš kurio daugelį metų neišnešamos šiukšlės. Gilusis kvėpavimas pasiekia giliausius sąmonės bei pasąmonės klodus ir padeda po truputį atsikratyti tų šiukšlių. Gilųjį kvėpavimą praktikuojantys žmonės gali atsiminti užslopintus jausmus, patirtus išgyvenimus, net gimimo akimirką. Peržiūrėjęs gyvenimą tarsi atgal sukamoje kino juostoje žmogus pradeda suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta. Tuomet atsiranda noras keistis, pasidaro aišku, kaip tai padaryti.

Dvasinis lygis. Reguliariai praktikuojant gilųjį kvėpavimą keičiasi mintys, požiūris į gyvenimą, tikslai. Žmonės sako, kad jau po kelių seansų pasijunta tarsi naujai gimę.

Kam reikalingas gilusis kvėpavimas

Psichologai sako, kad giliai kvėpuoja žmonės, nebijantys priimti visko, ką suteikia gyvenimas. Deja, patekę į nemalonias situacijas, patirdami skausmą, kančias dažniausiai nenorime jų priimti ir, sulaikydami kvėpavimą, nesąmoningai atimame iš savęs galimybę iš karto jų atsikratyti. Tuokart išgyvename mažiau skausmo, bet jis niekur nedingsta. Ilgainiui kvėpavimas darosi paviršutiškesnis, plaučių tūris mažėja, organizamas gauna mažiau gyvybinės energijos, greičiau senstame.

Parengta pagal žurnalą "Edita"